- paniauga
- paniáuga sf. (1) 1. vandens išgraužta kranto vieta, urvas: Kai pabaidai, kuojos visos paniáugosna sulenda Ldk. 2. Kp bato apačios įlinkimas. ║ pėdos įlinkimas: Mergaitė pailgu delnuku nusišluostė padus savo įdegusių ligi aukštos paniaugos pėdų rš. 3. Kp taurelės įlinkimas, kaklelio laibuma.
Dictionary of the Lithuanian Language.